Laiškas iš Egipto

Informacija

Parašyta Penktadienis, 2013 liepos 05 10:46

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 3508

Labai ačiū visiems savo kolegoms lietuviams ir užsieniečiams, kurie padeda per mane visuomenei papasakoti ir susigaudyti kas vyksta Egipte. Skaitau nemažai analizės, tekstų, klausytojų, FB komentarų ir el. laiškų. Yptingai ačiū kolegai Mariui Lukošiūnui, gyvenančiam ir dirbančiam Kaire, su kuriuo kalbamės eteryje ir privačiai kasdien. Vienas gautų laiškų pasirodė man itin įdomus, tad norėčiau juo su savo mylimais dienoraščio skaitytojais pasidalinti. Žmogaus gyvenančio Egipte subjektyvi nuomonė, kas gi iš tiesų vyksta Egipte. Jis rašo:

 
"Man bet kokia prievarta nepatinka...
 
Situacija Egipte labai sudėtinga. Visų pirma, ši šalis niekada nebuvo savarankiška. Antra, apie 30-40 proc. (o tai 25-30 mln.) gyventojų yra neraštingi! Dar daugiau žmonių gyvena ties skurdo riba. Ir taip buvo visada. Turiu minty po 1952 m. revoliucijos. Iki to laiko situacija irgi nebuvo geresnė. Dauguma Egipto gyventojų - tradiciškai musulmonai. Jų pagrindinis, didžiausias, gausiausias, įtakingiausias judėjimas - Musulmonų brolija. Iki 2010 m. revoliucijos judėjimas buvo nelegalus, lyderiai nemažai laiko praleido kalėjime, buvo kankinami ir t.t.

Po 1952 m. revoliucijos, kurią įvykdė kariškiai, armija ir policija (slaptoji ir visokia kitokia) buvo pagrindinė VISŲ valstybės "reikalų tvarkytoja". Eiliniai žmonės tiesiog tragiškai bijojo policijos, jau nekalbant apie armiją. Egipto armija tiesiogiai, ne per valstybės biudžetą, iš JAV gaudavo (jeigu neklystu) 1.3 mlrd. JAV dolerių! Tai antra pagal dydį JAV karinė "injekcija" po Izraelio, suprantama:) Egipto armija valdė ir valdo, manyčiau, ne mažiau trečdalį ekonomikos. Karinis biudžetas yra slaptas ir nediskutuojamas Parlamente ar Šuroje.
 
Prieš metus M. Mursi laimėjo prezidento rinkimus. Tikriausiai ir pats prisimenate, - balsų "skaičiavimas" truko beveik savaitę. M. Mursi vs A. Šafik (paskutinis H. Mubarako premjeras, ilgametis nomenklatūrininkas). Žmonės išėjo į gatves ir buvo aišku, kad jeigu iš MM bus atimta pergalė, prasidės neramumai. Pats Mursi nebuvo asmenybė, bet Šafikas buvo pernelyg artimas Mubarakui ir „blogiesiems laikams“.
 
MM valdymas nebuvo lengvas, nes jam teko didžiulis palikimas - krentanti ekonomika (H. Mubarako laikais Egiptas buvo žiauriai korumpuotas - po revoliucijos dalis verslininkų pabėgo, dalis sustabdė savo veiklą, dalį pasodino į kalėjimus, etc.), religinė nesantaika (koptai išsigando, musulmonai pagaliau pasijautė savo žemės šeimininkais), biurokratinis pasipriešinimas (nesvarbu, kad H. Mubarakas buvo nuverstas, liko labai daug aukščiausias pareigas užimančių jo laikų pareigūnų - teisėjų, ministerijų tarnautojų, etc.). Be to, naujoji valdžia neturėjo tinkamo išsilavinimo, nes niekuomet nebuvo ruošiama valstybės valdymui.
 
Bet dauguma eilinių žmonių, ypač neraštingi musulmonai, kurie beveik aklai klauso imamų penkis kartus per dieną (maldos metu) buvo labai laimingi. Pagaliau jie gali laisvai šlovinti Alachą, jų „brolis“ yra Egipto prezidentas, o nekenčiamas Mubarakas sėdi kalėjime. Kas gali būti geriau?
 
Didžiausia, mano nuomone, MM klaida buvo pernelyg didelis pasitikėjimas tik savo tikėjimo broliais, o konkrečiai - Brolių musulmonų religinio judėjimo pagrindu įkurta partija "Laisvė ir teisingumas". Beje, viena dar radikalesnė religinė musulmonų partija (el Noor, Šviesa) vakar palaikė kariškius. MM pernelyg greitai ir staigiai ėmė islamizuoti Egiptą ir tai tikriausiai buvo didžiausia jo klaida. Nuo 1952 m. Egiptas bandė būti pakankamai sekiuliari valstybė, tą reikia pripažinti. Todėl menininkai, mokytojai, gydytojai, vidurinioji klasė išsigando. Koptai automatiškai nepasitiki musulmonais (beje, koptai tikrai labiau išsilavinusi Egipto dalis). Buvęs elitas, suprantama, MM tiesiog nekentė. Ypač daug pagalių į MM valdžios ratus kaišiojo teisininkai. Jie tiesiog užvertė bylomis ir prezidentą ir jo veiksmus. MM ėmė nemėgti ir nemažai eilinių musulmonų tiesiog dėl ekonominių sunkumų. Moterys taip pat išsigando. Žinoma, klausimas kas iš tiesų užsukinėjo benzino kranelius. Aš labai abejoju, ar nauja valdžia jau buvo perėmusi šią pelningą verslą iš karininkų... Bet kokiu atveju, susidarė pusė šalies gyventojų, nebenorinčių MM matyti prezidentu. Gyvenančių Kaire ir miestuose.
 
Kita dalis - neraštinga, skurdi, pamaldi valstybės pusė, džiaugėsi ir didžiavosi MM ir tikėjosi, kad Egiptas bus "normali islamiškų tradicijų" besilaikanti valstybė. Vakar vizualiai Kairo aikštėse jų galbūt buvo mažiau, nes dauguma jų yra valstiečiai. Bet realiai jų beveik tiek pat, kiek ir vakarykščių opozicionierių.
 
Ir vakar iš tų žmonių buvo atimtas jų prezidentas. Jie labai greitai išmoko (nors tikriausiai nesuprato tikrosios reikšmės) žodžius "demokratiškai išrinktas" - MM tikrai buvo demokratiškai išrinktas. Ir buvo įsikibę šių žodžių tikėdami, kad tai yra svarbiausia. Bet staiga juos IR VĖL paniekino - prezidentas nustumiamas iš posto, kariškių išvežamas į "saugią vietą" (nežinau, ar jau aišku kur jis yra), gatves užima karinės mašinos, apie 300 (!!) Brolių musulmonų vadovų suimami, Šuros (tai kaip dalis mūsų Seimo) supreme leader suimamas, daugumai brolių vadovų uždraudžiama palikti šalį, apie jokias demokratijas niekas nebekalba... Mano nuomone, šie žmonės žiauriai įsižeidė ir aš tikrai nežinau, kokių veiksmų galime sulaukti.
 
Žinoma, naujasis laikinasis prezidentas žada atstovauti VISŲ egiptiečių interesus, tratata ir t.t. Bet tai tik kalbos.
 
Nemanau, kad vakar pralaimėjusioji dalis artimiausiomis dienomis kažko imsis. Jų vadovai suimti, jie išblaškyti, gatvėse tankai ir pan. Bet aš neabejoju, kad kažkokių veiksmų jie tikrai imsis. Ir nemanau, kad tai bus linksma...

Aš asmeniškai tikrai nebuvau MM pusėje, man visiškai nepriimtinas XXI a. gyvenančios valstybės islamizavimas (ypač valstybės su tokia fantastiška istorija!) ir aš matau labai daug man nepriimtinų dalykų (netvarka, nešvara, jokio dėmesio ekologijai ir t.t.). Bet faktas yra tas, kad pusė valstybės piliečių nustumti į šalį, DARSYK viešai pažeminti ir iš jų darsyk atimta viltis. Jie ir taip nuskriausti, nes yra skurdžiausi, neraštingi, o dabar... Netikiu, kad jie susitaikys su situacija. Ir aš tikrai manau, kad vakar naktį įvyko karinis perversmas... Tiesą sakant, truputį liūdna, nes neteisinga.
 
Na, bet mes pamatysime..."


P.s. Tikra palaima žurnalistui analizuojančiam situaciją gauti tokią įdomią įžvalgą kaip mes sakome "iš vidaus". Ačiū!!!
 

• < <
• > >