Lažybos su teisėju: Ar pralaimėtojas nusikirs sau pirštą?

Informacija

Parašyta Antradienis, 2013 gegužės 21 22:40

Autorius Aurimas Perednis

Peržiūros: 3895

Istorija nutiko prieš daugiau nei metus. Nuėjau į Vilniaus miesto apylinkės teismą stebėti vienos su vilniečių viešu interesu susijusios bylos sprendimo paskelbimo. Teisėjai paskelbus posėdžių salėje sprendimą priėjau prie posėdžio sekretorės ir mandagiai paprašiau sprendimo kopijos. „Bus rytoj ar poryt įdėta į internetą“, - tuomet formaliai atsakė ji. Grįžęs paklausiau kolegų, kurie išmano teisę daugiau nei aš, šie paaiškino, kad yra tokios taisyklės, nes prieš skelbiant internete reikia nuasmeninti informaciją, paslėpti privačius duomenis ir pan.

Šiandien dalyvavau teisėjų atrankos komisijos posėdyje. Nepaprastai džiaugiuos, kad atrankoje į Vilniaus apygardos teismo dvi laisvas teisėjų vietas dalyvauja net 27 pretendentai. Posėdžio pabaigoje susiginčijau su vienu pretendentu į teismo pirmininkus, ilgamečiu teisėju. Jis tiesiai pasiūlė leisiąs nukirsti savo pirštą, jei būsiąs neteisus. Ginčas kilo dėl viešumo ir infomacijos prieinamumo. Teisėjas minėjo kažkokius Teisėjų tarybos priimtus nutarimus pagal kuriuos teismo sprendimas negali būti viešinamas kol nesuėjo jo apskundimo kasaciniam teismui terminai, t.y. 3 mėnesiai. Tokios nuomonės laikėsi dar viena pretendentė. Kad teismo sprendimas, o ne byla, gali būti viešinamas tik po kelių mėnesių sulaukus ar nebus kasacijos. Prisipažinsiu man toks požiūris nuskambėjo kaip kažkokia nesąmonė. Paklausus iš kur tokia jų nuostata, buvo nurodoma  į nutarimus, kurių aiškiai pacituoti pretendentai nesugebėjo.

Mano kolegai „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovui Sergejui Muravjovui neseniai nutiko tokia istorija. Su korupcija kovojančios organizacijos atstovams paprašius Vilniaus apygardos teismo raštinėje vieno visuomenę dominančio sprendimo kopijos šio teismo raštinė juos nusiuntė į apylinkės teismą ir sakė nieko neduos, kol nesuėję kasaciniai terminai. Kažkoks absurdas. Sprendimas Lietuvos Respublikos vardu yra paskelbiamas viešame teismo posėdyje, tačiau jo pateikimas įmanomas tik po 3 mėnesių. Anot teisėjo, su kuriuo komisijos posėdyje susikibome, visuomenę dominančio sprendimo paskelbimas ankščiau būtų neteisingas ir neetiškas. Tokia pozicija, išgirsta ne iš pirmo teisėjo, nustebino ir šiek tiek nuliūdino ne tik mane, bet ir kitus Atranos komisijos posėdyje dalyvavusius narius bei Prezidentės atstovą. Siekdamas paneigti blogą nuojautą apie teismuose vyraujančią tendenciją, po posėdžio paskambinau viešumu garsėjančiam teisėjui Audriui Cininui, jis laikosi nuomonės, jog teisėjo PAREIGA  ne tik priimti  sprendimą bet ir apie jį pasakoti visuomenei, taip mano ir nemažai kitų  jo kolegų ir tam 100 procentų pritariu.

Noriu pakviesti teisėją, kuris siūlė nusikirsti sau pirštą atidžiai perskaityti šiuos Teismų įstatymo ir Teisėjų tarybos nutarimų punktus:

Teismų įstatymo 39 str.

“Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys <…> skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus”. Kitas punktas sako: “Viešai skelbiamame teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais šis aktas grindžiamas, išskyrus proceso įstatymų nustatytus atvejus. Teismo baigiamuoju aktu laikomas teismo aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės“.

Dar 2005 m. rugsėjo 9d. Teisėjų taryba (tuometinė Teismų taryba) patvirtino „Teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarką“ (http://www.teismai.lt/dokumentai/tarybos_nutarimai/aktualios_redakcijos/20120302-37.doc) Joje nors ir pakankamai plačiai, bet, mano ir mano kolegų Komisijoje įsitikinimu, labai aiškiai pasakoma, kad kasacijos termino pabaigos viešai skelbiant sprendimus laukti nereikia (tereikia skelbiant sprendimą nurodyti apie vykstančią teismo sprendimo peržiūrą). Dar daugiau, ši tvarka įpareigoja net ir apylinkių teismus skelbti savo sprendimus po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tais atvejais, kai susiduriama su viešu interesu ir poreikiu informuoti visuomenę apie ją dominančią bylą, leidžia paskelbti ne tik byloje priimamus baigiamuosius aktus, bet net ir tarpines nutartėles. Šiuo atveju laukti bylos pabaigos, ar juo labiau - jos pabaigos  Aukščiausiasiajame Teisme nereikia, o ir nepateisinama.

Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jei visuomenė turėtų laukti visų kasacinių terminų Darbo partijos, galimos pedofilijos ar kitose visuomenę dominančiose bylose. Mielas teisėjau, tikrai nesikirskite sau piršto:) Labiausiai džiaugsiuosi, jei keistumėte požiūrį į bendravimą su savo visuomene ir vadovautumėtės šiais teisės aktais darbe. Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės.

• < <
• > >