Teisėjai ir demokratija

  • Spausdinti

Sykį vienas aukštas teisėjas pajuokavo man jo paklausus nuomonės apie atvirumu garsėjantį Audriaus Cinino tinklaraštį www.cininas.lt.: "jis karjeros teismų sistemoje nepadarys". Tai rodo, kaip bendruomenė prieštaringai vertina savo kolegos demokratiškumą, interaktyvumą ir rodomą atskaitomybę. 

Vienas ryškių Amerikos Apeliacinio teismo teisėjų ir viešų intelektualų, tinklaraštininkas Ričardas Pozneris kalba apie teisėjus ir demokratiją. Jis kartu Harward Law Review redaktorius ir Čikagos universiteto profesorius. Vienas svarbiausių liberalios demokratijos principų yra valdžios atskaitomybė piliečiams. Teismai yra trečioji valdžia. Jai galioja lygiai tokie pat atskaitomybės piliečiams principai, kaip likusioms valdžioms. Teisėjas, tarsi tiltas tarp visuomenės ir įstatymo, kuris užpildo „žinojimo prakeiksmą“, skiriantį įstatymą ir teisę nuo eilinių piliečių. Tai tarsi teisėjo indėlis į res publica.  

Vakar teisėjų atrankos komisijoje įvyko nedidelis ir labai įdomus ginčelis. Mums su komisijos nariu Sergejum Muravjovu ėmus teisėjų, dalyvaujančių atrankoje tiesiai klausinėti ką gi jie galvoja apie Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Gedimino Viederio sprendimą dėl informacijos nutekinimo, buvo girdėti daug pretendentų išsisukinėjimo.“Nežinau faktų“, „nenoriu komentuoti“, -  sakė jie. Sutinku. Vienok, vertinti kitą gali tik tada, kai žinai visą informaciją, kuria vadovaujantis jis priėmė sprendimą. Logiška. Ypač būnant teisėju. Tačiau nemanau, kad teisėjui neetiška yra turėti nuomonę apie viešai debatuojamus priimtus sprendimus. Ypač sukėlusius tokį visuomeninį rezonansą ir svarbius res publicai. Juk teisė į nuomonę - Konstitucinė piliečių teisė.

Noriu pasakyti, kad teisėjo etalonas, man neatskiriamas nuo viešo intelektualo. Ne vien vykdytojo. Pas mus, man regis, jis per daug siejamas išimtinai su geru administravimu. 

Puiku, kad turime tokių teisėjų kaip prof. Egidijus Kūris, dr. Dainius Žalimas ar dr. Egidijus Šileikis, JAV AT teisėją Antoniną Scalia, kuris pasisako valdžios galių ar politikos klausimais, ar Ričardą Poznerį ar daugybę kitų. Noriu, kad į tokį profesinį standartą lygiuotųsi ateinanti teisėjų karta. Be viešos, atviros, įvairiapusės diskusijos jokia sistema nesivysto, o dažniau degraduoja. Sykį bičiulis pasakojo, kaip Vokietijoje dėl kontraversiškų teisėjų sprendimų beveik visada leading  spaudoje vyksta rimta, gili ir kritiška diskusija. 

Šiandien visiškai nesuprantu kodėl savo pozicijos viešai niekur nepaaiškina G.Viederis. Jis juk priimdamas sprendimą rėmėsi argumentais ir faktais, kuriuos galėtų imti ir paaiškinti visuomenei. Gal mes kažko nežinome. Taip rodytų teisminės valdžios atskaitingumo piliečiams pavyzdį. Ar mes negyvename demokratinėje valstybėje, kurioje visos valdžios turi pareigą atsiskaityti savo piliečiams?

 

 

 

comments