Ko verti policininkai - kritikos ar užuojautos?

  • Spausdinti

Šįvakar beveik valandą telefonu kalbėjausi su Utenos policijos komisaru Linu Pernavu. Linas įkvepiantis, su stipriu šeimininko ir atsakomybės už bendruomenę jausmu. Kalbėjomės apie pasitikėjimą, bendravimą su visuomene, komisarų rotaciją, dalinausi savo nuomone dėl tiesioginio policijos komisarų rinkimo. Linas sugebėjo pakelti vietos gyventojų pasitikėjimą policija nuo 50 iki 80 proc. Per gan neilgą laiką. "Kaip pakelti policininko profesijos patrauklumą?"- tiesiai klausiu jo.

Ir jis pradeda man pasakoti sunkiai suvokiamus dalykus. Apie savo bendradarbį policininką, atsidavusį darbui ir šeimai, auginantį tris vaikus. „Jis dirba 20 metų policijoje, puikiai dirba. O jo trys vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Jo pajamos apie 2000 lt. Kas tai yra 5 asmenų šeimai aiškinti nereikia. Tas policininkas eidamas į mokyklas pasakoja apie policijos darbą, profesijos reikalingumą ir patrauklumą, o jo vaikai toje pačioje mokykloje stovi eilėje prie nemokamo maitinimo“, sako policijos viršininkas. „Man gėda nuolat pasirašinėt kompensacijas už šildymą policijos pareigūnams“ - atvirauja jis.

Prisipažinsiu neturiu ką jam atsakyti, nes man irgi gėda. Jei valstybė negali nupirkti pareigūno, jį nupirks kiti. Ar mes galim padaryti patrauklią profesiją ir reikalauti gero darbo, jeigu pareigūnai išdirbę 20 metų eina prašyti pašalpų savo vaikams nemokamo maitinimo ir šeimoms kompensacijų už šildymą?

comments