"Privatizuota politika" arba apie pilietinės apatijos kainą Rusijoje ir Lietuvoje

  • Spausdinti

Vakar vakare su šeima buvome giminaitės gimtadienyje. Ten buvo ir atvykusių svečių iš Maskvos, dirbančių biznyje, todėl natūraliai kalba pasisuko apie palyginimus - gyvenimo, politikos, žiniasklaidos, demokratijos. Kalbant apie žiniasklaidos ateitį manau ji tiek Rusijoje, tiek visur kitur vis labiau pereis į mobilias technologijas, telefonus, planšetes. Bus žaidžiama netikėtais pavadinimais, kurie vis labiau užgoš turinį. Parodoksalu, bet tikiu, kad analitikos poreikis nedings, ir netgi kai kuriais atvejais augs, gali daugėti žmonių, kuriuos atgrasys žaidimas vien emocijomis ir intriguojančiais pavadinimais.

Kalbėjomės vakar ir apie politines technologijas Rusijoje. Įtakos grupes, blogerį Medvedevą,  mano mėgiamą opozicionierių Navalną, kuris per savo bylas taip ir neatvažiuoja į Lietuvą. Kalbėjomės, apie demokratiją ir kaip  autoritarinis V. Putinas siekia išlaikyti įtaką ir populiarumą, nukreipdamas neigiamą visuomenės dėmesį į Dūmą ar partiją. Kadangi nemigos naktinimis klausau "Svobodos" radijo šie dalykai nebuvo nežinomi. "Kas padeda išlaikyti Putinui populiarumą?", paklausiau kalbėdamas. Rusijoje, mano pašnekovo duomeninmis, jis šiuo metu tikrai turi daugiau nei 50 proc. visuomenės paramą, Maskvoje šiek tiek mažesnę. "Pilietinis abejingumas ir itin žemas žmonių domėjimasis viešais reikalais", - atsakė kolega. Tikrai ne žodžio laisvės stoka.

Visiškai su tokia diagnoze sutinku, kiek stebiu "Echo Moskvy", vartau įvairius rusiškus portalus sakyčiau žodžio laisvė egzistuoja Rusijoje, yra girdima opozicija, debatuojami ir kritikuojami valdžios sprendimai, egzistuoja ne federaliniuose kanaluose nepriklausoma analitika, kurios lygio ir nepriklausomumo kartais pavydžiu mūsų laidoms. Žodžiu, paieškojęs gali rasti ko tik nori. Tačiau rimtas susidomėjimas viešais klausimais yra labai žemas, nacionalinės problemos netampa viešo diskurso dalimi. Arba viskas nuleidžiama į politikos šou lygį.

Gaila, kad ir pas mus pilietinė galia krenta, didėja apatija, abejingumas viešiems reikalams. Tai atsiskleidžia politologės Dr.Ainės Ramonaitės su PVI atliekamuose tyrimuose. Gaila, kad tuo itin nesidomi nei žiniasklaida, nei valdžia. Manau ilgalaike prasme valstybei tai pavojingos tendencijos. Tokia politikos privatizacija neramina. Liūdna kai politikai menkina referendumus, pilietinį dalyvavimą ir marginalizuoja pilietines inciatyvas. Prisipažinsiu mane gąsdina Lietuvoje bujojantis požiūris, kad vien rinkti politikai atstovauja viešus reikalus ir to pakanka. Pritrenkiantis ir kai kurių apžvalgininkų, intelektualų viešas stebėjimasis supask, kaip čia drįsta vienas Žygaičių kaimas šokdinti visą valstybę. Ieškoma sąmokslo teorijų.

Visgi nesu toks didelis pesimistas. Manau mes turime daug neišnaudoto pilietinio potencialo, kuris pamažu skleidžiasi. Pernai lankydami draugus Briuselyje atsitiktinai su šeima sudalyvavome Eterbeko rajono komunos/bendruomenės šventėje sekmadienio popietę. Kažkas panašaus į mūsų atlaidus. Susirenka šeimos, bendruomenės verslo, sporto, kultūros, šokių kolektyvai, žaismingai prisistato gyvenčios tautinės mažumos. Keli tūkstančiai žmonių. Bendrauja, sportuoja, švenčia, prekiauja. Tai vyksta ne vienoje Europos šalyje.

Mano džiaugsmui panašūs dalykai matomi ir Lietuvoje. Man smagu, kad ir mano mylimoje Riešės kaimo bendruomenėje, kur atskiros gatvės turi išsirinkę savo neformalius seniūnus, gatvės tarybas. Mūsų 26 namų gatvė turi savo interneto portalą. Vasarą rengiamos kaimo sporto žaidynės, bendros talkos, blusturgiai, veikia teniso klubas, vasarą mūsų kvartalo gyventojai eina vakarais žaist tinklinio ir t.t. Visa tai remiasi tik savanoriškumu ir inciatyva. Tikiu, kad ir mažos bendruomenės turi didelį vaidmenį ir prasmę. Noriu, kad tai kuo greičiau plistų. Patikėkit tam nereikia jokių valdžios malonių. Čia auga pilietiškumas.

Pakaks. Einu ruoštis į Bažnyčią, šiandien juk verbos. Su jomis Jus visus virtuliai plakdamas ir sveikinu:) Tikiuos pavasaris jau ne už kalnų.

comments